Apsilankyti www.goldenmoments.lt >>>
2016
Tel. +370 698 22810, sales@GoldenMoments.lt  
Apie mus Atmintinė skrendantiems oro balionu Apie oro balionus Kontaktai Fotogalerija  
 
Skrydis
oro balionu

89 €/asm.
Skrydis oro balionu dviems ROMANTIŠKOJI PORELĖ
399 €
Grupės
asmenų skrydis

nuo 79 €/asm.
 
   
 

Grįžti į pradžią / Apie oro balionus / D.U.K.

Juos vadina įvairiai: karšto oro balionais; karšto oro pūslėmis; padangių gėlėmis. O visai neseniai Šiauliuose išgirdau dar vieną, iki tol man negirdėtą apibūdinimą - viena moteris pavadino juos margaspalviais drakonais.

Per visus tuos metus, kai esu oreivystėje, susidūriau su daugybe žmonių, kuriems karšto oro balionai yra kažkas pasakiško ir nesuprantamo. Daugybė žmonių ne tik, kad nebuvo prisilietę prie šių orlaivių, bet net neturi nė menkiausio supratimo kaip jie skraido ir kur jais galima nuskristi. Tad pasitaikius gerai progai, nutariau šiek tiek atskleisti šių nuostabių ir pasakiškai gražių orlaivių pasaulį.

Karšto oro balionas yra labai nepraktiška transporto priemonė, nes jos neįmanoma vairuoti taip kaip lėktuvo, jos skrydimo kryptis ir greitis priklauso tik nuo vėjo krypties, jo stiprumo bei piloto meistriškumo teisingai išnaudoti šią oro stichiją.. Nežiūrint į tai, kiekvienas, kas bent kartą yra skridęs oro balionu visam laikui lieka sužavėtas. Net labai patyrę lėktuvų pilotai laisvalaikiu mėgsta paskraidyti šiais “primityviais” orlaiviais.

Šiame straipsnių cikle aš pamėginsiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus. Tokius kaip: iš ko padarytas ir kaip gi skrenda karšto oro balionas, kas yra oro balionų varžybos ir kokiu būdu, žmogui, nesusijusiam su aviacija, bent kartą gyvenime pakilti į dangų tokio tipo orlaiviu.
Baliono sandara

Kodėl balionas toks didelis?

Baliono skrydimas pagrįstas paprastu principu: karštas oras šaltame ore kyla į viršų. Populiariai kalbant, karštas oras yra lengvesnis nei šaltas oras, nes jis turi mažesnę masę tūrio vienetui. Kiekvienas kūbinis karšto oro metras esantis karšto oro balione gali pakelti apie 247gr, su sąlyga, kad temperatūros skirtumas tarp išorėje esančio oro ir oro, esančio baliono viduje yra apie 38 laipsniai Celsijaus. Kaip matome, tai nėra daug. Štai kodėl karšto oro balionai yra tokie dideli. Tam kad balionas galėtų pakelti bent 400 kg jo tūris tūri būti ne mažesnis kaip 1600 m3. Iš tiesų šis paaiškinimas yra labai primityvus, nes realiame gyvenime baliono keliamąją galią apsprendžią begalė kitų faktorių, bet pats principas išlieka tas pats.

Iš ko gi susideda balionas?
Nežiūrint į baliono didį, visi jie turi keturias pagrindines dalis: kupolą, degiklius, krepšį ir kuro talpas. Išskyrus nebent patį mažiausią balioną, kuriame nėra krepšio, nes kupolas prisegamas prie mažos sėdynės ar diržo, o kuro talpa pakabinama už piloto nugaros. Be to, dar yra papildomi prietaisai: ventiliatorius šaltam orui pūsti, aukštimatis, varijometras (kilimo ir leidimosi greičio nustatymui), termometras, rodantis kupolo viduje esančio oro temperatūrą ir radijo siųstuvas-imtuvas, kurio pagalba palaikomas ryšys tarp piloto ir žemės komandos bei srydžių valdymo centrų. Be aukščiau minėtų dalykų, savaime suprantama, kad reikia piloto, minimum trijų komandos narių, apie kuriuos mes dar kalbėsime ir transporto priemonės, kuri tą balioną atveža į pakilimo vietą ir pasiima jį jam nusileidus.

O kaip kaitinamas oras?
Kad balionas kiltų, reikia surasti būdą, kaip pakaitinti orą, esantį karšto oro baliono kupolo viduje. Tam naudojami degikliai, kurie pritvirtinti po baliono kupolo apatine anga, kitaip vadinama gerkle. Orui balione atšalus, pilotas jį gali pakaitinti įjungdamas degiklį.

Kaip veikia degikliai? Ar čia naudojamos dujos?
Šiuolaikiniai karšto oro balionai orą kaitina degindami propaną (dujas esančias namų viryklėse) ar šių dujų mišinį su butanu (toks dujų mišinys naudojamas automobilių kurui). Šios dujos ar jų mišinys, skystoje būsenoje (kuri gaunama dujas stipriai suslegiant) saugomos cilindruose, kitaip vadinamuose dujų balionais, pagamintuose iš aliuminio lydinių ar nerūdijančio plieno ir išdėstytuose karšto oro baliono krepšio kampuose. Iš šių kuro talpų skystos dujos per specialias žarnas yra paduodamos į degiklius. Papildomai į degiklius paduodami ir dujų garai. Šiuos garus naudoja degikliuose visą laiką deganti pilotinė liepsnelė.

Kadangi propanas yra smarkiai suslėgtas, atsukus kuro talpos vožtuvą dujos labai greitai pasiekia degiklių kaitinimo spiralę. Kaitinimo spiralė yra paprasčiausias ilgas vamzdelis susuktas spirale aplink degiklį. Kuomet pilotas atidaro vožtuvą, skystos dujos patenka į degiklį, kur pilotinė liepsnelė jas uždega. Tuomet pliūptelėjusi liepsna įšildo kaitinimo spiralės metalą ir šio vamzdelio viduje esančios skystos dujos įkaista ir pereina iš skystos fazės į dujinę. Šis dujų virsmas būtinas, nes dujinėje būsenoje propanas dega žymiai galingesne liepsna, be to ir kuro išeikvojimas yra gerokai efektyvesnis. Deja, toks dujų deginimo metodas turi vieną didelį minusą - triukšmą. Daugelyje šalių karšto oro balionų pilotai turi labai daug problemų su fermeriais, nes degiklių skleidžiamas triukšmas labai gąsdina gyvulius. Tam, kad sumažinti šį triukšmą konstruktoriai patobulino degiklius. Skrendant virš fermų ar laukuose besiganančių gyvulių, pilotas naudoja “karvinį” degiklį. Iš tikro, tai yra tas pats degiklis, tik jame deginamos ne dujinės, o skystos fazės dujos. Tokiu būdu, liepsna gaunasi ne tokia galinga, bet užtat garsas būna žymiai mažesnis. Beje, “karviniai” degikliai naudojami ir naktinių paradų metu, kuomet sutemus balionai yra pastatomi aikštėje ir degiklių pagalba apšviečiami iš vidaus, nes “karvinė” liepsna, lyginant su įrasta degiklių liepsna, yra žymiai ryškesnė.

Iš ko pagamintas kupolas?
Turint vien degiklius ir dujų talpas toli nenuskrisi. Tam, kad balionas skristų jam reikia kupolo. Daugelyje dabartinių balionų kupolas yra sukonstruotas iš ilgų nailono sekcijų, kurios tarpusavyje susiūtos apkrovos juostų tinklu. Šios sekcijos, einančios nuo kupolo apačios iki pat viršaus, kitaip vadinamos “karūnos”, susideda iš mažesnių juostų, susiūtų tarpusavyje . Nailonas, kupolui pasirinktas ne šiaip sau. Ši medžiaga yra labai lengva, pakankamai stipri ir turi aukštą lydymosi temperatūrą. Sijonas, apatinė kupolo dalis, padaryta iš specialios medžiagos - nomekso. Ši medžiaga yra ypač atspari karščiui ir naudojama tam, kad liepsna nesudegintų kupolo. Viršutinė kupolo dalis dažnai būna gaminama iš specialios medžiagos, vadinamos „hyper-last‘u“ (iš anglų kalbos išvertus reikštų – ypatingai ilgai laikantis). Tai ta pati nailoninė medžiaga, tik iš abiejų pusių padengta sintetiniu polimeru, vadinamu poliuretanu, todėl yra ypatingai atspari karščiui. Be to, visos nailoninės medžiagos, naudojamos baliono kupole, turi specialų siūlių tinklelį „rip-stop‘ą“. Šis tinklelis padaro medžiagą atsparia plyšimams.

Kupolo viršuje yra „parašiutas“. Šio „hyperlast‘o“ gabalo pagalba pilotas reikiamu momentu gali per kupolo viršuje esančią angą išleisti karštą orą. Praktiškai tai yra didelis vožtuvas. Didesniuose balionuose, kurių tūris yra daugiau nei 3000 m3, papildomai pasiūnami šoniniai ventiliai. Jų dėka pilotai gali pasukti balioną pagal vertikalią ašį. Be to vietoj to, kad atidarinėtų „parašiutą“, kai kurie pilotai šiuos šoninius ventilius naudoja karštam orui iš baliono išleisti. Kam to reikia atsakysiu vėliau.

Kodėl „parašiutas“ nenukrenta žemyn?
Viskas dėl tos pačios priežasties, kaip ir baliono skrydis. Kadangi karštas oras kyla aukštyn, jis prispaudžia „parašiutą“ iš apačios ir tol kol kupole yra karšto oro ši medžiagos „skiautė“ nekrenta. Kai pilotas nori išleisti karštą orą, jis specialios virvės pagalba patraukia „parašiutą“ žemyn ir pro susidariusį plyšį karštas oras pradeda eiti lauk, bet paleidus virvę, vožtuvas grįžta atgal.

Beje yra ir kitokių tipų „parašiutų“, bet apie juos nepasakosiu, nes jie nėra taip dažnai naudojami.

Sekanti, nemažiau svarbi dalis balione yra krepšys. Kupolas prie krepšio tvirtinamas plieniniais trosais ir kartais žmonės klausia ar šie trosai eina per visą kupolo aukštį?

Ne, šie trosai yra pritvirtinami prie „apkrovos“ juostų, o jungimosi vietos paslepiamos į sijone paliktas įmautes.

Ar krepšys negali atsikabinti nuo kupolo?
Yra labai maža tikimybė. Praktiškai, taip gali atsitikti tik vienu atveju, jei karšto oro balionas susidurs su aukštos įtampos laidais ir aukšta įtampa nudegins plieninius trosus (pasaulyje panašios nelaimės jau buvo įvykusios). Normalaus skrydžio metu to atsitikti negali, jei kalbama apie techniškai tvarkingą orlaivį.

Iš ko padarytas krepšys?
Standartinio krepšio, kitaip vadinamo „gondola“, karkasas daromas iš vamzdžių apipintu Rotanu (speciali liana). Kad konstrukcija ore būtų patikimesnė, įstrižai krepšio eina plieniniai trosai, kurie, surenkant balioną, sujungiami su kupolo trosais specialiomis jungtimis, vadinamomis karabinais. Rotanas pasirinktas ne šiaip. Ši liana yra labai elastinga ir atspari smūgiams, o to reikia tam, kad leidžiantis būtų sugeriamas smūgis ir krepšyje esantys žmonės nepatirtų traumų.

Ar krepšiai būna tik kvadratinės formos?
Iš tiesų, karšto oro balionų krepšiai būna įvairių formų. Standartiniai krepšiai yra kvadratiniai, tačiau firma „Fire Fly“, gaminanti tokio tipo orlaivius, siūlo savo pirkėjams trikampės formos krepšius. Labai dideliuose balionuose, kurie gali skraidinti net iki 32 keleivių, krepšiai yra stačiakampės formos, viduje padalinti sekcijomis, atskirai keleiviams ir pilotui, su visa jo įranga.

Kokio dydžio būna balionai?
Balionų dydis apibūdinamas kupolo tūriu. Šiuo metu yra gaminami nuo 250 m3 iki 22000 m3 ir didesni kašto oro balionai. Pavyzdžiui, nuo 1600 m3 iki 2500 m3 tūrio balionai gali skraidinti 3...4 žmones.

 


Grįžti į viršų
 
 



 
 
 
 
 
 
 
       
IDEAFORMUS interneto projektai